Afrikos cichlidai tokie ryškiaspalviai, kad per klaida galima palaikyti jūrinėmis, koralinėmis žuvimis.

Tanganikos ežero rūšys

Tanganikos ežero ciklidai pasižymi rūšių įvairove ir forma, ir ypatingu elgesiu. Šiek tiek pats ežero vanduo turi ypatumu.Kadangi ežeras pasižymi labai neįprastomis vandens vertėmis, todėl šnekamojoje kalboje vadinamas „šarminiu ežeru“, o tai yra iššūkis šias vertybes atgaminti Tanganikos akvariume ir išlaikyti jas stabilias. Ypač svarbu, kad pH vertė būtų 8,5 arba didesnė.

Tropheusai ir frontozos vienos iš žymiausių šio ežero ešeržuvių atstovų.

Viktorijos ežero rūšys

Viktorijos ežeras yra didžiausias ežeras Afrikoje. Kadaise gyveno keli šimtai cichlidų rūšių, dabar dauguma jų yra išnykę dėl Nilo ešerių introdukcijos. Jie buvo pristatyti kaip maistinė žuvis dar 1950-aisiais, ir jie visiškai pakeitė ežerą. Todėl Viktorijos ežero cichlidai prarado pagrindinio plėšrūno statusa ežere..

Viktorijos ežero paviršiaus vandens temperatūra, priklausomai nuo sezono, svyruoja tarp 21-27 ° C, o pH svyruoja nuo 7,8 iki 8,6, o bendras kietumas (GH) - apie 2–8.

Populiariausios žuvys yra haplochromis sp. 44, Kenya gold cichlid, Astotilapija nubila.

Malavio ežero rūšys

Malavio ežeras yra vienas iš trijų rifinių Rytų Afrikos ežerų, kartu su Tanganyika ir Viktorijos ežerais, ir tęsiasi 580km iš šiaurės į pietus. Tai 9-as pagal dydį ežeras pasaulyje ir ribojasi su Malaviu, Mozambiku ir Tanzanija

Daugelis paplitusių ir retų afrikietiškų ciklidų rūšių,auginamu akvariumuose, gali vadinti Malavio ežerą savo namais. Akvariumo mėgėjui aktualios rūšys yra haplochromiu grupes

.Vidutinė Malavio ežero vandens temperatūra yra 25 ° C, pH = 8,5, bendras kietumas (GH) apie 7, o karbonato kietumas (KH) - 10-12. Ne chemikams tai reiškia, kad vanduo yra kietas ir šarminis.

Visi Malavio cichlidai laikomi agresyviais ir nepriklauso bendruomenės tipui. Paprastai jie turėtų būti laikomi tik su kitais panašaus temperamento Afrikos ciklidais, išskyrus keletą pastebimų išimčių, kurios apima kai kurias atsparių šamų rūšis.

Visos Malavio ežero rūšys yra inkubuojamos motinos burnos ertmėje, o tai reiškia, kad veisdamasi patelė ikrus surenka ir kelias savaites laiko burnoje - iki tol, kol išsirita mailius. Tai leidža jų mailiui tapti didesniu ir taip labiau sugeba išgyventi savarankiškai, kai tik bus paleisti. Jei veisiasi akvariume, reikia pažymėti, kad santykinai dažnai pirmą kartą motinos nurija kiaušinius, jei ji yra pervargusi ar stresuoja.

Populiariausios iš malavio ežero yra aulunocaros, labidochromiai, pseudothropheusai. Akvariume auginamoms šioms žuvims būtinas kietas, šarmingas vanduo, į kurį galima įberti truputi druskos.

Likusieji Afrikos ciklidai

Afrikos ciklidai negyvenantys didžiuosiose afriko ežeruose.

Pietų Amerikos cichlidai

Pietų Amerikos cichlidai yra patrauklūs, aktyvūs, paprastai yra gana patvari žuvis. Jie būna įvairių dydžių ir su kai kuriais labai gražiai spalvinimais.

Amerikos Nykštukiniai cichlidai

Jie yra mažieji cichlidai ir auga tik iki maždaug 10 cm, arba tiek,kad daugelis gali būti laimingas mažesnio kaip 20 litrų tūrio akvariume. Jie Amerikos Nykštukai - cichlidai ar Naujojojo Pasaulio cichlidai. Jie turi gana įvairius spalvų modelius. Tačiau jie linkę būti drovūs ir gali būti subtilus, todėl rekomenduojama labiau patyrusiems akvariumistams.

Characidai laikoma pačia gausiausia iš visų žuvų grupių. Šiai grupei priklauso daugelis populiarių akvariumo žuvelių. Joms būdingas skiriamasi bruožas nugaros riebalinis pelekas.

Pecilijų šeima

Tačiau dar visuotinai pripažintas terminas yra gyvavedės žuvelės. Jos atsiveda jau gerai išsivysčiusius jauniklius. Šios žuvelės taikios, ramios ir nepaprastai ištvermingos, idealiai tin ka auginti bendruose akvariumuose, nes labai kolektyviškos. Nesunkiai veisiamos.

Jos vadinamos labirintinėmis, nes viršugalvyje turi ypatinga organą, vadinama labrintą, kuriuo jos gali paimti deguoni iš oro. Labrintinės žuvys gyvena egionuose kur iš tiesų labai mažai deguonies ir kitoms žuvlėms jo paprasčiausiai trūktų - ramaus stovinčio vandens telkiniuose, kartais ten, kur daug dumblo.

Daugumos šamų kūnas pailgas, ant jo nėra žvynų arba yra tik žvynų užuomazgos.Paprastai gyvena sriauniuose vandenyse. Šioms žuvims labai reikia daug deguonies. Šamai yra visaėdžiai ir praryja viską, ką jiems pasiūlote.

Tai bene gausiausia gėlavandenių žuvų šeima, daugiau nei 300 rūšių yra auginamos akvariumuose. Daugelis atkeliauja iš upių, kur vanduo sraunus, tad jos buna aktyvios nepailstančios plaukikės. Karpiažuvės mėgsta minkštą, rūgštų vandenį. Tos, kurios popupliariausios, paprastai lengvai pristaiko ir prasčiausiame vandentieki vandenyje.

Natūralioje aplinkoje , jos gyvena nedideliuose vandens telkiniuose, tankiai priaugusiuose vandens augalų, kuriuos labai dažnai išplauna atogražų liūtys. Šios aplnkybėmis vanduo būna labai rūgštus, nes dumble labai gausu pūnančių medžiagų. Taigi šias žuvis patartina laikyti su tos pačios rūšies žuvimis.

Gėlavandenės žuvys, kurios dėl savo ipatumų ir unikalumo nepriskiaromos kitoms šeimoms.